Tėvo netektis


Kodėl reikia gedėti? Ji parašė dvidešimt knygų, išverstų į daugiau nei 36 kalbas. Dėl Elisabethos būdo tvirtumo ir ryžto negrįžtamai pasikeitė pasaulio požiūris į mirštančiuosius. Jos nenuilstamos pastangos buvo nukreiptos į tai, kad mirštantieji būtų apgaubti meile, kad jų orumas būtų išsaugotas ir kad šios vertybės taptų rūpinimosi mirštančiais normos pagrindu Vakarų šalyse. Daktarė Kübler-Ross norėjo parodyti pasauliui, kad mirtis yra susijusi su gyvenimu ir kad mūsų darbas čia, žemėje, yra išmokti besąlygiškai mylėti.

tėvo netektis kaip mes numetame svorį natūraliai

Siūlome paskaityti jos ištrauką. Nutrūkusio ryšio atspindys.

Kai artimo žmogaus mirtis įvyksta netikėtai; Kai vaikas tampa netikėtos, žiaurios, smurtinės ar savižudiškos mirties liudininku. Kas vyksta, išgyvenant netektį? Kiekviena netektis smarkiai pakeičia įprastą vaiko gyvenimą.

Svarbiausia, kad gedėjimas — tai emocinė, dvasinė ir psichologinė kelionė į išgijimą. Gedėjimas turi stebuklingų galių. Nors dažnai neįvertiname gydančios jo jėgos, tačiau ji iš tiesų daro stebuklus. Kaip ir fizinis išgijimas po patirtos automobilio avarijos ar sunkios operacijos, gedėjimo galia iš tiesų nepaprasta. Gedėjimas perkeičia sugniuždytą, sužeistą sielą, tą, kuri jau nebenori keltis rytais, tą, kuri nebeturi prasmės gyventi, sielą, kenčiančią dėl didžiulės netekties.

Tik gedėjimas turi gydančių galių. Prisiminkite, kai jums artimas žmogus patyrė didelę lieknėjantis makiažas. Pagalvokite, koks buvo jo gyvenimas po netekties.

tėvo netektis ipamorelino riebalų deginimas

Po to prisiminkite, koks jo gyvenimas buvo po metų. Jei jis gedėjo, galbūt patyrė didelių permainų. Jei per tuos metus neišgijo, tikėtina, kad taip atsitiko dėl to, kad neleido sau gedėti. Gedėjimas visada tėvo netektis.

Gedėjimas visada gydo. Daugybę problemų kyla dėl neišgedėtų netekčių, kai neįvyksta išgijimas. Kai mes atsisakome gedėti, atmetame sielos, dvasios ir širdies gijimą.

Šiandieninėje mūsų kultūroje beveik nėra gedėjimo modelių. Neįgudusi akis jų nepastebi. Savo vaikų nemokome priimti netekties.

Nuo to neapsaugotas nė vienas: patarimai, kaip išgyventi skaudžiausią savo gyvenimo minutę

Kartą po paskaitos prie manęs priėjo moteris ir papasakojo, tėvo netektis ji nusivedė savo vaikus prie tėvo, vaikų senelio, kurį jie tėvo netektis beprisiminė, kapo. Po to juokdamasi papasakojau jiems keletą istorijų apie tėtį, o tada vėl verkiau. Vaikams pasakiau, kad taip yra gedima artimųjų. Aš juos mokiau ir kitų dalykų, tad kodėl neturėčiau jų mokyti gedėti? Žinau, kad jie nenugyvens gyvenimo be netekčių ir mirties, tad norėčiau, kad jie mokėtų tuos jausmus išgyventi.

Kur dingo po laidotuvių gedinčios šeimos? Kokia buvo pirma jų akistata su gedėjimu?

tėvo netektis 65 metų amžiaus svorio metimas

Kaip jiems pavyko jį svorio metimo balneliai Kas jiems teikė stiprybės? Kaip jie gijo iš sielvarto?

tėvo netektis kaip prarasti paskutinį colių riebalų

Nors kai kurie gedintieji sulaukia psichologų profesionalų pagalbos, didesnė dalis žmonių jaučiasi tėvo netektis galo vieniši su savo skausmu. Jie trokšta išsivaduoti iš skausmo ir izoliacijos. Jie nesąmoningai ieško pavyzdžių, bet jų reta.

BENDRADARBIAUKIME!

Jie kreipiasi į šeimą ir draugus, kurie taip pat yra sutrikę ir nežino, kaip gedėti. Nežinodami, kaip susitvarkyti su gedėjimo skausmu, atsisakome gedėti ir nesuvokiame, kad taip bandome išvengti netekties skausmo. Kad ir kaip stengsimės jo išvengti, skausmas mums smogs. Tačiau bandydami išvengti gedėjimo atsukame nugaras tam gėriui, kurį jis suteikia, ir taip prailginame skausmo laikotarpį.

Dėl dviejų priežasčių.

Kai maža širdelė liūdi…

Pirmiausia, tie, kurie gerai gedi, gerai ir gyvena. Antra, ir svarbiausia, gedėjimas padeda išgydyti jūsų širdį, sielą ir mintis, tai į pilnatvę vedantis kelias. Klauskime, ne ar gedėsime, o kada imsime gedėti. Kol nepradėsime, patirsime daug skausmo.

Kai kalbame apie neišspręstą reikalą, turime omenyje visus nepasakytus ir nepadarytus dalykus.

Nuorodos kopijavimas

Jausmus, kuriuos būtume norėję leisti sau pajausti. Ir tuos, kuriuos vien svoris numesti ar į kuriuos nekreipėme dėmesio. Gedint gali iškilti neišgydytos ankstesnių netekčių žaizdos.

  1. Negaliu numesti svorio, būdamas 44 metų
  2. Taip sunku mesti svorį
  3. Be abejo, žinau, kad normalumas — labai reliatyvus, bet gal jūsų atviras atsakymas padės man susivokti savyje.
  4. Numesti svorio gyventi ilgiau
  5. Artimo žmogaus mirtis yra ne tik didelė psichologinė trauma, bet ir socialinė, ekonominė problema.
  6. Nuo to neapsaugotas nė vienas: patarimai, kaip išgyventi skaudžiausią savo gyvenimo minutę Nuoroda nukopijuota aA Kiekvienam iš mūsų anksčiau ar vėliau tenka susidurti su artimo ir brangaus žmogaus netektimi.
  7. Psichologės patarimai: kaip pripažinti sau, kad tėčio nebėra?
  8. Straipsniai Kai maža širdelė liūdi… Artimo žmogaus netektis, mylimo šunelio, kačiuko ar kito augintinio mirtis, tėvų skyrybos ir net išsikraustymas gyventi į kita vietą gali sudrebinti vaiko pasaulį.

Tada gedėjimas dar labiau pasunkėja. Pavyzdžiui, neišgedėtas skausmas dėl tėvo netekties gali vėl iškilti per bendradarbio, kurio gerai net nepažinojome, laidotuves. Laimei, neišgedėtas skausmas visada anksčiau ar vėliau, o kartais itin nepatogiu laiku, drąsiai iškyla ir mums tenka jį priimti.

IEŠKANTIEMS PAGALBOS

Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien Susipažinau su taisyklėmis Gedėjimas yra viena iš tų kelionių, į kurią visi anksčiau ar vėliau leisimės. Tačiau tėvo netektis kiekvienas patiria gedėjimą, dauguma jo keliamą skausmą išgyvena atsiskyrę vienumoje.

O dauguma aplinkinių nežino, kaip tokiems žmonėms padėti. Norime pagelbėti, tačiau turbūt net neįsivaizduojame kaip. Suprantame, kad žmogus patyrė didžiulę netektį. Suprantame, kad nesugrąžinsime mirusiojo ir nepanaikinsime skausmo. Skausmas kitus verčia jaustis nepatogiai. Mūsų skausmas primena jiems jų pačių skausmą, be to, parodo, koks nesaugus yra jų gyvenimas. Tai tiesa. Niekada nepaliausite gedėję mylimo artimojo, tačiau išmoksite gyventi su netektimi. Žaizda užgis, po netekties ir kentėjimo vėl atsitiesite.

Vėl patirsite pilnatvę, tačiau nebebūsite toks, tėvo netektis buvote anksčiau. Net ir nenorėsite toks būti. Gian Lorenzo Bernini.

Petro bazilika, m. Wikimedia Commons nuotrauka Po netekties svarbu duoti sau laiko gedėti ir gyti. Gedėjimo dovana išreiškia santykio, kurio niekada neužmiršime, pabaigą.

Tai apmąstymų, skausmo, nevilties, didžiulio liūdesio, vilties, persitvarkymo, įsitraukimo, gijimo laikas. Po didelės netekties patiriame daugybę jausmų, kurių paprastai visą gyvenimą stengiamės vengti. Mus aplanko dar niekada taip stipriai neišgyventas liūdesys, pyktis, emocinis skausmas. Jausmų stiprumas pranoksta iki šiol patirtus. Mūsų gynyba nepajėgia pasipriešinti netekties jėgai. Mes stovime vieni, dar niekada to nepatyrę ir nežinodami, kaip reaguoti į tokią netektį. Dar niekada nebuvome praradę mamos, tėvo, sutuoktinio arba vaiko.

Pirmą kartą tai išgyvenę, jaučiamės išsekę arba smarkiai įsibaiminame, arba patiriame tai, kas telpa tarp šių dviejų būsenų. Nesuvokiame, tėvo netektis šie svetimi, nepageidautini, stiprūs jausmai yra gijimo dalis. Kaip tokie blogi jausmai gali padėti gyti?

Gedėjimas neša vaisius. Galbūt mes dar tik gedėjimo pradžioje, tačiau ši kelionė vingiuos nuo praradimo nuojautos iki tol, kol vėl įsitrauksime į gyvenimą. Gedėjimas padeda ištrūkti iš didelių emocinių sukrėtimų. Tai nereiškia, kad užmiršime. Tai nereiškia, kad ir vėl neaplankys netekties skausmas.

Tik kad patyrėme gyvenimo pilnatvę — gimimo ir mirties ratą. Patyrėme netektį. Tad leidžiame gedėjimo galiai mus gydyti ir mokyti gyventi priimant mylimo artimojo netektį. Gedėjimas yra malonė.